|
| Forumas > Atlikėjai > Trinkit šitą temą ;) |
|
|
| kps | 2010-03-30 14:52:46 |
| Gyvenimas gražus!
|
|
|
| x-name | 2010-03-30 22:48:36 |
menke ane?
|
|
|
| kps | 2010-03-31 00:53:12 |
| tempk ja cia :D
|
|
|
| x-name | 2010-03-31 21:40:18 |
| bepasikiskiakopusteliauda
masis
|
|
|
| spectral | 2010-03-31 23:01:36 |
| nebeprisikiškiakopūstla
piaudamiesiems ;]
|
|
|
| x-name | 2010-04-01 07:27:19 |
| o_O
|
|
|
| Andr | 2010-04-01 17:46:20 |
| :|
|
|
|
| x-name | 2010-04-01 19:18:36 |
Modernusis pasaulio
suvokimas formavo
objektyvių žinių
siekį ir saugumą jas
atrandant. Suvokimą, kad
pasaulis sudarytas iš
sistemų, struktūrų.
Paklūstantis
universaliosios tvarkos
dėsniams, kuriuos
įmanoma, pažinti,
įvaldyti, panaudoti
tobulinant gyvenimo
kokybę.
XXa.
prancūzų filosofai,
kaip kad J.Derrida,
M.Foucault, J.Loytard,
R.Rorty išdrįso
kvestionuoti šį
tikrovės išgyvenimo
scenarijų.
Postmodernizmas kilo kaip
išlaisvinantis protą
būdas mąstyti. Jis
pasireiškia per keturias
*pyp* dimensijas
[5]:
proto filosofija
(nagrinėjanti žmogaus
vidinė
pasaulį);
mokslo
filosofija (nagrinėjanti
santykius tarp
objektyvaus ir suvokiamo
pasaulio);
kalbos
filosofija (nagrinėjanti
vidinio suvokimą
raišką
kalboje);
metafizika
(nagrinėjanti žmogaus
patyrimo santykius su
objektyvia
realybe).
Postmoderni
zmas yra epocha,
socialiniai reiškiniai,
procesas, filosofija,
idėjos ir kt. Jis negali
būti apibrėžtas,
įrėmintas,
formalizuotas, tiksliai
aprašytas vien jau savo
bazinių idėjų dėka.
Esminiai postmodernizmo
postulatai
[5]:
ekscentriškumo,
požiūrių įvairovės,
elementų sintezės,
ribų lankstumo
įsisąmoninimas;
ats
isakymas ieškoti
vienintelės esmės (anti
esencializmas). Jis
pasireiškia kaip pagarba
interpretacijos
įvairovei ir prasminių
niuansų žodžiuose
išskleidimas.
atsisa
kymas ieškoti
teisingiausios nuomonės
(anti fundamentalizmas).
Tiesos žinojimas
nesiremia stabilia
realybe. Tiesa priklauso
nuo sociokultūrinio
konteksto. Tokios
sąvokos, kaip
„tiesa“,
„objektyvumas“,
„disciplina“,
„racionalumas“ tik
apriboja akiratį ir
neturi
prasmės.
atsisakymas
ieškoti objektyvių
mokslinių tiesų (anti
scientizmas). Mokslas –
kalbos žaidimas. Jis
nėra nei objektyvus, nei
vertybiškai neutralus.
atsisakymas
pripažinti visuotines
ideologijas. Ideologija
yra mitas, sukurtas
sociokultūriniame
kontekste, kalbos
pagalba.
Ar šie
postulatai paneigė
modernizmo filosofiją ir
mokslinių faktų
objektyvumą? Ne. Jie tik
išlaisvino mąstymą iš
binarinių opozicijų
struktūros. Nei vienas
iš postmodernizmo
filosofų nekėlė
uždavinio paneigti
modernizmą ir
užginčyti žinojimą.
Postmodernizmas tik iš
naujo atrado sąvokas
„įvairovė“,
„kitoniškumas“,
„sudėtingumas“.
Užimdami kuklumo
poziciją nežinojimo
atžvilgiu,
postmodernistai skatina
kaskart atrasi, kaskart
kelti klausimą „ar
tikrai“, „kodėl“
[7]. Kaskart matyt,
suvokti ir patirti
skirtingumą, abejojant
tuo, kuris postuluoja
supratęs tiesą.
Persmelkęs įvairias
mokslinio žinojimo
sritis, postmodernistinis
žvilgsnis į pasaulį
nukrypo į
žmogiškosios,
subjektyviosios prasmės
klodus. Filosofinis
diskursas, siekiantis
skrupulingai paaiškinti
pasaulio tvarką ir jos
prigimtį, buvo
persvarstytas.
Šiandieninės
filosofijos diskurso
pagrindu tapo dialogas
– sutarimas
įprasmintas žinojime,
kad susitarusių tiesa
yra tik susitarusių
tiesa [3]. Susitarimas,
kylantis kaip iš
klausimų, kylančių
žmogaus sieloje.
Klausimų, kuriuos
formuluoti įgalina
kūrybinė laisvė. Taigi
postmodernizmas dovanoja
žmogui laisvę kurti
savo realybę, ieškoti,
dalintis, atrasti,
išlaisvindamas jį iš
determinizmo gniaužtų
ir gamtos mokslų
metaforų socialiniam –
egzistenciniam žmogaus
būviui. Postmodernizmas
grąžina žmogui tai, ko
niekaip negali aprašyti
pozityviojo mokslo
šalininkai: svajones,
dvasingumą, vertybės,
laisvę, meilę,
harmoniją. Visa tai, kas
subjektyvu ir pasmerkta
likti kitapus pozityviojo
mokslo stiliumi dėstomų
minčių. Kas sudaro
asmenybės egzistencijos
gelmę, bet paverčiama
neesančiu.
Postmodernizmas –
tai ne teorija. Tai
pastanga mąstyti –
teigė Jean-Francois
Loytard [1]. Tai
postmodernistinis
tapatumas,
pasireiškiantis
asmenybės gebėjimu
matyti, priimti, suvokti
pasaulį, kaip
įvairovę, skirtingumą,
daugialypiškumą,
nesistengiant jo
dirbtinai struktūruoti
ar kategorizuoti. Tai
sugebėjimas autentiškai
išgyventi aplinką ją
jaučiant protu,
jausmais, svajonėmis,
vizijomis, prasmėmis.
Tai gebėjimas rasti
pusiausvyrą tarp
intelekto ir emocijų,
racionalumo ir
intuicijos, svajonių ir
realybės. Jis
pasireiškia kaip savasis
naratyvas – įvykių ir
jiems teikiamų prasmių
tinklas, į kurį žmogus
remiasi naudodamas galią
interpretuoti patirtis
suteikiant joms prasmę.
Postmodernistinė
pasaulėžiūra
atsiskleidžia per
vidinį dialogą, kalbą,
tekstą [2].
|
|
|
| keelpha | 2010-04-01 21:05:09 |
| gal reiktu vis delto
grizti prie temos
pradzios ir trinti sita
tema.
|
|
|
| x-name | 2010-04-09 23:51:52 |
| tema vadinas "ijunk
durniu"
|
|
|
| Andr | 2010-04-13 12:06:55 |
kps paraše:
tempk
ja cia :D
---
Nuuutraukei! :|
|
|
|
|
| 1
|
|
|
|
|
|
| Statistika |
|
| Viso žinučių |
|
11 iš 11 |
|
|
|
| Viso pamatė |
|
3487 |
|
|
| Įdomybės |
|
| eMusic.LT `07. Kiekvienais metais, atėjus pavasariui, sudaromas praėjusių metų geriausių kūrinių bei jų autorių sąrašas. |
|
| daugiau |
|
|
